Nereabilituojamos klausos pasėkmės gali būti baisios

Parodoksalu, bet klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai net nejusti. Dažniausiai neprigirdintys neigia turintys tokių bėdų ir stebisi, kad kažkodėl nebesugeba suprasti įprastų pokalbių. Tokie žmonės dažnai vengia bendrauti, ypač didesniuose žmonių susibūrimuose. Klausos susilpnėjimas ar praradimas dažnai gali paskatinti socialinę izoliaciją, sumažinti savigarbą, sukelti baimės jausmą ar net įtakoti depresinės būsenos atsiradimą. Taigi, taip nukenčia gyvenimo kokybė, atsiranda sunkumų darbe.

Nesate vienintelis

2017 m. PSO duomenimis, net 360 ml. žmonių pasaulyje turi klausos sutrikimų, iš jų 32 milijonai vaikų. Klausos netekimas yra viena iš didžiausių globalių sveikatos problemų ir vienas dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų sveikatos sutrikimų. 

Klausos sutrikimo priežasčių – daug

Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau). Klausos silpnėjimo ar praradimo priežastimi gali būti infekcija ar virusinės ligos, intokcikacijos (apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis), traumos, stiprus triukšmas, vitaminų stoka, mechaninis  ausies sužalojimas.

Klausos pablogėjimą gali lemti ir vidaus organų ligos: vidaus organų susirgimai (širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, endokrininės ligos, inkstų ligos, stuburo kaklo dalies spondiliozė, spindulinė liga, vitaminų stoka) bei centrinės nervų sistemos susirgimai (kraujagyslių spazmai, galvos smegenų išeminė liga, epilepsija, encefalitai, neuronavikai, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė).

Didesnė dalis neprigirdinčių žmonių, besikreipiančiančių į klausos reabilitacijos centrus, yra pagyvenusio amžiaus, nes klausos silpnėjimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių funkcinių pakitimų, susijusių su organizmo senėjimu.

Galite įtarti, kad jūsų artimas žmogus turi klausos sutrikimų, jei jis:

• dažnai prašo pakartoti, ką sakėte,
• dažnai pagarsina televizorių ar radijo imtuvą,
• kalbėdamas pasisuka į Jus šonu (atsuka tą ausį, kuria geriau girdi),
• pats pradeda kalbėti garsiau,
• pasikeičia jo elgesys – vengia žmonių susibūrimų, triukšmingų vietų, vietoje to dažniau renkasi pasibuvimą namuose,
• tampa labiau atsiskyręs, irzlus.

Ką daryti, pablogėjus klausai

Jei yra nors menkiausių įtarimų, kad klausa sutriko, būtina kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją, kol liga neprogresavo. Jis nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus nusiųs konsultuotis pas specialistą – gydytoją otorinolaringologą (ausų, nosies, gerklės gydytoją). Prieš pradėdamas gydyti klausos praradimą, pirmiausia specialistas išsiaiškins Jūsų klausos sutrikimo priežastį ir ieškos būdų jai pašalinti. Jei bus nustatyta, kad Jums būtinas klausos aparatas, gydytojas išduos siuntimą į audiologijos centrą ar kabinetą.